Apie 5-tąji gyvybės signalą

APIE 5-tąji GYVYBĖS SIGNALĄ

Skausmo medicina Lietuvoje skinasi kelią. Tam didelės reikšmės turi ir skausmo gydymo paslaugas  reguliuojantys Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai. Vienas svarbiausių - LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. V-608 “Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo pakeitimo” tiesiogiai siejasi su skausmu kaip 5-u gyvybės požymiu. Šiuo įsakymu įtvirtintas ir skausmo vertinimas naudojant skausmo skales. Deja, sveikatos priežiūros personalui neturint apie skausmą pakankamų teorinių žinių bei neįvaldžius skausmo vertinimo praktinių įgūdžių, praktinis šios nuostatos įgyvendinimas atsilieka.

SKAUSMO SAMPRATA: KAS ŽINOTINA GYDYTOJUI PRAKTIKUI

Skausmas nėra paprastas simptomas. Tai penktasis organizmo homeostazės ir gyvybės rodiklis. Medikai turi jį pažinti ir mokėti suvaldyti. Skausmas yra sensorinis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinio pažeidimu ar nusakomas kaip toks pažeidimas. Skausmas visuomet subjektyvus. Skausmo potyris pasireiškia per 4 sudedamasias jo dalis: a) nocicepciją, b) skausmo pojūtį, c) kančią, d) elgseną.

SKAUSMO TERMINIJA IR JOS TAIKYMAS MEDICINOJE

Medicinos terminai gali būti traktuojami labai įvairiai. Ypač tai pasakytina apie naujas medicinos sritis ir naujus terminus, kuriuos jų autoriai dažnai vertina individualiai. Vis dėlto visuomet siektina, kad medicininis terminas būtų visuotinai pripažintas ir vienodai traktuojamas. Tai pasiekiama bendru specialistų sutarimu ir oficialiu įteisinimu. Tiksliai vartojama terminija labai svarbi šiuolaikinėje medicinoje, kur paciento diagnostinį ir gydomąjį procesą lemia griežtai apibrėžti technologiniai procesai. Ne išimtis šiuo požiūriu ir skausmo medicina. Pastaruoju metu atrandami nauji skausmo patofiziologiniai mechanizmai verčia daryti pakeitimus ir skausmo terminijoje. Net pats termino „skausmas“ apibrėžimas yra kardinaliai pakitęs, palyginti su skausmo supratimu, buvusiu prieš  keliasdešimt ir daugiau metų. Skausmas šiandien jau nevertinamas vien tik kaip fiziologinė reakcija, atsakas į audinio pažeidimą. Tai – sudėtingas organizmo nervų sistemoje vykstančių fiziologinių ir patologinių persitvarkymų reiškinys, kuris ilgainiui gali peraugti į savarankišką patofiziologinį procesą – skausmo ligą. Taigi galima sakyti, kad skausmas, esantis nuo pat gyvybės atsiradimo laikų, dabar išgyvena „vertybių perkainojimą“. Nuo to neatsilieka ir skausmo terminija. Skausmas yra multidisciplininis klausimas, daugiaprofilinė problema, todėl, mūsų įsitikinimu, skausmo terminiją privalo gerai žinoti visų specialybių gydytojai, mokslininkai, kiti specialistai, kurie savo profesinėje praktikoje susiduria su skausmu.

SKAUSMO DIAGNOSTIKA

„Skausmas yra nemalonus sensorinis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinio
pažeidimu ar yra nusakomas tokio pažeidimo terminais. Skausmas visuomet subjektyvus“.
Tarptautinė  skausmo studijų asociacija, 1979

SKAUSMO GYDYMAS: VAISTO PARINKIMAS

Svarbus skausmo terapijos tikslas yra patologinio skausmo (lėtinio, neuropatinio) susilpninimas neslopinant fiziologinio (nocicepcinio) skausmo. Todėl, prieš skiriant vaistą, labai svarbu yra nustatyti mechanizmus, kurie yra specifiški kiekvienam skausmo tipui. 

PACIENTŲ SIUNTIMO Į KONSULTACIJAS IR SKAUSMO GYDOMĄSIAS PROCEDŪRAS TVARKA