SKAUSMO SAMPRATA: KAS ŽINOTINA GYDYTOJUI PRAKTIKUI

Skausmas nėra paprastas simptomas. Tai penktasis organizmo homeostazės ir gyvybės rodiklis. Medikai turi jį pažinti ir mokėti suvaldyti. Skausmas yra sensorinis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinio pažeidimu ar nusakomas kaip toks pažeidimas. Skausmas visuomet subjektyvus. Skausmo potyris pasireiškia per 4 sudedamasias jo dalis: a) nocicepciją, b) skausmo pojūtį, c) kančią, d) elgseną.

 SKAUSMO FIZIOLOGIJA IR PATOLOGIJA

 

Skausmo receptoriai (nociceptoriai) periferijoje įjautrinami po audinių  pažeidimo ar traumos. Nervų sistema yra plastiška, ne statiška, todėl ūminis skausmas, kylantis dėl audinių pažeidimo ar traumos, jau po kelių valandų neišvengiamai sukelia joje pakitimus ir atveria kelią į lėtinę skausmo stadiją. Tapęs lėtiniu, skausmas neišvengiamai sukelia nuolatinę kančią ir keičia paciento elgseną. Tad ūminis skausmas turi būti nedelsiant ir agresyviai gydomas, kad nevirstų lėtiniu.

Ūminis skausmas yra ligos ar audinio pažeidimo simptomas; būtent dėl jo dažniausiai lankomasi pas bendrosios praktikos gydytojus. Kartais skausmas liaujasi savaime, todėl dažnai gydymas apsiriboja skausmo malšinimu, paciento mokymu, sveikatos atitaisymu. Dauguma ūminio skausmo sindromų gali būti pagydomi be specialistų pagalbos ir netaikant chirurginio gydymo. Lėtinis skausmas – paprastai daugiau kaip 3 mėn. besitęsiantis skausmas. Tai atskira skausmo liga ir specifinė sveikatos priežiūros problema. Jis turi būti gydomas kompleksiškai, nusiuntus ligonį  į specializuotas sveikatos priežiūros įstaigas – skausmo klinikas (centrus).

 

BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJAS PRIVALO:

 

    * Mokėti kliniškai identifikuoti pacientus, kuriems yra ūminis nekomplikuotas skausmo sindromas.
    * Sugebėti atskirti ūminio komplikuoto skausmo požymius ir nusiųsti ligonį pas atitinkamą specialistą.
    * Pažinti besivystančią  lėtinio skausmo ligą ir nusiųsti ligonį konsultuotis į  daugiaprofilines skausmo klinikas.
    * Nustačius ūminį nekomplikuotą skausmo sindromą, pradėti nedelsiant ligonį gydyti.
    * Gydant ūminio skausmo ligonius, integruoti fizinės medicinos ir reabilitacijos priemones į bendrą gydymo planą.
    * Gydant skausmą, naudoti ligonio skausmo priežiūros protokolą (specialią  formą), kurioje būtų  fiksuojami pagrindiniai klinikiniai skausmo rodikliai.
    * Suteikti pacientams informaciją apie kitas skausmo mažinimo galimybes, kad jas pacientai patys galėtų  taikyti namie. Išmokyti pacientus efektyvios pasikartojančio skausmo prevencijos.

 

 

SKAUSMO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Skausmas yra subjektyvus, todėl medikas privalo jį priimti tokį, kokį jį nusako pacientas, kad ir kaip tai būtų neįtikėtina. Skausmą reikia pradėti gydyti nedelsiant ir tęsti gydymą visą parą, nuolat jį kontroliuojant.

 

Principai:

    * atsakingai ieškoti skausmo priežasties;
    * tinkamai malšinti skausmą;
    * palaikyti paciento aktyvumą ir pakankamą gyvenimo kokybę.

 

Strategija:

    * pažinti paciento skausmą;
    * paskirti tinkamą  gydymą;
    * skausmą  kontroliuoti;
    * pakartotinius vizitus retinti;
    * keisti paciento gyvenimo būdą, kad jis greičiau sveiktų ir būtų išvengta ligos pasikartojimo.

 

Uždaviniai esant ūminiam skausmui:

    * nustatyti skausmo šaltinį;
    * slopinti žalingą  skausmo stimulą;
    * blokuoti skausmo plitimo kelią.

 

Išsiaiškinti klausimus:

    * kas sukelia simptomus?
    * ar yra vietinė  patologija?
    * gal tai nervų sistemos sutrikimas?
    * ar nėra emocinio sutrikimo?
    * kokią  įtaką turi aplinkos veiksniai?

 

Per pirmąjį  paciento apsilankymą:

    * priimti paciento skausmą tokį, koks jis yra;
    * paneigti galimas rimtas ligas ir sudėtingus sveikatos sutrikimus, galinčius sukelti skausmą;
    * nustatyti teisingą  diagnozę ir ją pateikti pacientui;
    * nedelsiant pradėti malšinti skausmą;
    * riboti ligonio nejudrumą.

 

Per vėlesnius apsilankymus:

    * įsitikinti, kad paciento patiriamas skausmas nėra rimtos ligos ar sudėtingo sveikatos sutrikimo požymis;
    * toliau reikiamai gydyti paciento skausmą ir įgyti paciento pasitikėjimą;
    * užsitikrinti bendrą požiūrį apie paciento skausmo problemą, kad būtų  išvengta lėtiniam skausmui būdingos elgsenos;
    * padėti pacientui susidaryti savipagalbos planą, kad jis padėtų sau ir sumažėtų skausmo pasikartojimo galimybė;
    * išmokyti naudotis namie fizinės reabilitacijos priemonėmis (šaldymu, šildymu, elektroterapija,judesio terapija);
    * realiai prognozuoti ligonio pasveikimą, atsižvelgiant į ligonio gyvenimo būdą  ir kitus veiksnius;
    * kontroliuoti ligonio patologinę skausmo elgseną.

 

 

MEDIKAMENTINIS ŪMINIO SKAUSMO GYDYMAS

Vaistai turi būti vartojami protingai trumpą laiką. Jų dozės neturėtų būti nuolat didinamos, jei skausmas tęsiasi ilgiau nei įprastas pasveikimo laikas. Pirmiausia reikėtų skirti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), nepamirštant paracetamolio, opioidinių analgetikų. Atmintina, kad NVNU ir kiti neopioidiniai analgetikai neveikia nervų sistemos audinių. Opioidiniai analgetikai veikia nugaros smegenų lygiu blokuodami kylančią aferentinę informaciją į galvos smegenis ir audiniuose keičia atsaką į žalingą skausmo impulsą.

Svarbi nespecifinė gydymo dalis – placebo efektas.

 

Indikacijos specialisto konsultacijoms:

    * neįmanoma nustatyti diagnozės;
    * pripažįstama, kad yra rimta patologija, kuri palaiko skausmą;
    * neįmanoma paaiškinti kitų patologinių (ne skausmo) simptomų.

 

 

ŠIUOLAIKINIS SKAUSMO GYDYMO MODELIS

 

Strategija ir taktika

 1. Skausmas pripažįstamas ypatingu ligos simptomu, 5-uoju homeostazės rodikliu.

2. Skausmas kliniškai vertinamas ir diagnozuojamas.

3. Gydoma ir skausmą sukėlusi liga, ir skausmas.

4. Skausmą  nedelsdamas gydo jį diagnozavęs bendrosios praktikos gydytojas (specialistas).

5. Ligai baigiantis, bet skausmui išliekant, paskiriama atitinkamo specialisto konsultacija.

6. Ūminiam skausmui pereinant į lėtinį, paskiriama skausmo gydytojo konsultacija.

 

Specialistai

 1. Gydytojų  specialistų medicinos normos papildomos nuorodomis apie skausmo klinikinį vertinimą, diagnostiką, gydymą.

2. Patvirtinama skausmo gydytojo medicinos norma.

 

Skausmo gydymo struktūros

1. Patvirtinama skausmo gydymo struktūrų medicinos norma pagal tokį modelį:

a) skausmo klinika: 2–3 profilių gydytojai, psichologas; daugiaprofilinės struktūros speciali licencija; ambulatorinis priėmimas, dienos stacionaras; skausmo klinikinis vertinimas, diagnostika; konservatyvūs, intervenciniai, psichoterapiniai gydymo metodai;

b) skausmo centras: 2–3 profilių gydytojai, psichologas, konsultantai; universitetinės struktūros speciali licencija; ambulatorinis priėmimas, dienos stacionaras, ryšys su specializuotomis klinikomis; skausmo diagnozės patikslinimas, specialistų konsultacijos, sudėtingi metodai; specializuoti ir kompleksiniai gydymo metodai (konservatyvūs, intervenciniai, chirurginiai, destrukciniai); mokslinis-pedagoginis procesas.

Visi straipsniai