Neurologijos ruduo

Pastaraisiais metais labai aktyvi Neurologų draugijos, kuri vienija Kauno regiono neurologus, veikla. Vadovaujama ilgamečio Lietuvos skausmo draugijos nario prof. Kęstučio Petrikonio, Neurologų draugija pastoviai rengia konferencijas, kuriose nagrinėja ne tik neurologams rūpimus klausimus, bet ir ieško sprendimų klausimuose, kurie aktualiai iškyla neurologams bendraujant su kitų specialybių gydytojais. Pirmasis ir nuosekliai besitęsiantis toks bendravimas stebimas konferencijų “Gastroneurologija” formate, kurios organizuojamos kartu su Lietuvos gastroneurologų draugija. Nesenai analogiškas bendradarbiavimas prasidėjo su Lietuvos kardiologų asocijacija formate “Kardioneurologija”. Neurologų draugija reguliariai nuo 2019 m. rengia konferencijas “Neurologijos pavasaris”, “Neurologijos ruduo”, kuriose kartu su organizatoriais yra su “didžiaja neurologija ” asocijuotos draugijos: Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacija, Lietuvos skausmo draugija, Lietuvos klinikinės neurofiziologijos ir neurosonologijos draugija, Lietuvos vaikų neurologų draugija.
Pastarasis toks renginys vyko hibridiniu būdu 2021 m. lapkričio 11d. Kaune. Konferencijos organizatoriai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinika, Neurologų draugija ir aukščiau paminėtos asocijuotos draugijos. 2021 m. “Neurologijos ruduo” buvo išskirtinis savo turiniu, nes buvo anonsuotas kaip mokinių ir mokytojų pasiekimai. Ir tikrai konferencijos programos jaunųjų gydytojų-rezidentų pranešimai keitė vienas kitą taip, kaip kad rudenėjančios gamtos spalvos. Džiugu, kad tarp programos 14-os pranešimų lektoriais buvo trys esami ir du buvę Lietuvos skausmo draugijos nariai. Tai – pagrindinis konferencijos organizatorius neurologas prof. K.Petrikonis, neurologas prof. A.Vaitkus, neurologė dr. K.Laučkaitė, kuri šiuo metu praktikuoja Jungtinės karalystės Rytų Kento grafystės ligoninėse, vaikų neurologė, prof. N.Vaičienė-Magistris, šiuo metu gyvenanti ir praktikuojanti Ženevoje, Šveicarijoje, skausmo gydytojas doc. A.Ščiupokas. Prof. A.Vaitkus konferencijoje kalbėjo jam mylima tema “Migrenos multimodalinis gydymas”, prof. N.Vaičienė –Magistris – tema “Vaikų galvos skausmo pamokos suaugusiems”. Akcentas konferencijoje buvo skirtas Parkinsono ligos problematikai, jai skirti trys pranešimai. Prof, K.Petrikonis skaitė pranešimą “ Parkinsono ligos naujos gydymo galimybės Lietuvoje”, dr.K.Laučkaitė – “Keturių Parkinsono ligos stadijų (ankstyvosiosios, palaikomosios, kompleksinės, ir paliatyvosios) gydymo aktualijų apžvalga”. Doc. A.Ščiupokas kalbėjo tema “Skausmas ir Parkinsono liga”. Jis savo pranešimą pradėjo nuo istorinių paralelių ir atidavė pagarbą Lietuvos Parkinsono ligos draugijos įkųręjui doc. Vytautui Mildažiui (1940-2009). Taip pat įžangoje prelegentas atkreipė dėmesį į tai, kad terminą “Drebantysis paralyžius” paminėjo Galenas dar graikų antikos laikais, o gyd. Dž.Parkinsonas savo esė “Apie drebantyjį paralyžių” (1817) aprašė savo praktinius pastebėjimus ir tris pagrindinius simptomus, kurie būdingi ligai. Įdomu ir tai, kad Galenas kartu buvo ir istorinė skausmo medicinos asmenybė – jis pirmasis pavartojo vaistų mišinį su opiumu. Tad, kas gali paneigti, tai galėjo būti skiriama ir drebančiojo paralyžiaus skausmui gydyti…Toliau pranešime doc. A.Ščiupokas pastebėjo, kad mūsuose apie skausmą ir Parkinsono ligą (PL) kalbama nedaug, diagnostikos ir gydymo protokoluose apie tai beveik nieko nepasakyta, nors pranešimų Lietuvos skausmo draugijos konferencijose apie tai būta. Skausmas Parkinsono ligos diagnozės nustatymo (ankstyvojoje) stadijoje sutinkamas 20 proc. atvejų, pažengusioje stadijoje – 80 proc. Paprastai skausmas PL atveju klasifikuojamas į: 1) skausmas, susijęs su ligos pradžia, ligos simptomais, arba jo gydymu (su PD tiesiogiai susijęs skausmas), 2) buvęs lėtinis skausmas, pasunkėjęs dėl ligos ar jos gydymo (netiesiogiai susijęs su PD skausmas), 3) skausmas, kurio nesukelia ir nepasunkina liga (su PD nesusijęs skausmas). Pagal 2021 m. Tarptautinės skausmo studijų asociacijos žurnale “Pain” paskelbtą straipsnį su PL susietą skausmą reiktų klaisifikuoti per skausmo kilmės prizmę – a) nocicepcinis, b) neuropatinis, c) nociplastinis. Kiekvienas PL skausmas turi savo kliniknę išraišką ir tai gali būti priskiriama vienai iš skausmo kilmių. O nuo to labai priklauso ir skausmo gydymas, kuris visuomet turi būti derinamas su pagrinidiniu ligos gydymu. Paskaitą-pranešimą doc. A.Ščiupokas baigė konkrečiais patarimais savotišku algoritmu, kuriuo reiktų vadovautis, profesinėje praktikoje sutikus Parkinsono ligos pacientą, patiriantį skausmą.