„Sedare dolorem opus divinum est“ /Hipokratas/

Skausmo Medicina

Penktasis gyvybės signalas atranda Lietuvą

Skausmo naujienos iš LietuvosIkona Lietuva

Onkologinio skausmo malšinimo iššūkiai

2021 m. birželio 11 d. Lietuvos skausmo draugija kartu su LSMU Anesteziologijos klinika surengė mokslinę-praktinę konferenciją “Onkologinio skausmo malšinimo iššūkiai”. Konferencija sulaukė virš 200 dalyvių, pranešimus skaitė Lietuvbos sveikatos mokslų universiteto ir Nacionalinio vežio instituto lektoriai. Konferencijos dalyviams suteikti 7 val. akademinio tobulinimo pažymėjimai.

Kaip ir prieš mėn. vykusioje konferencijoje šalia konferencijos paskaitų programos klausytojai dalyvavo virtualaus seminaro „Onkologinio skausmo prevencija“, skirto šeimos gydytojams, prezentacijoje, kas yra Lietuvos skausmo draugijos ir LSMU Anesteziologijos klinikos projekto sudėtinė dalis. Projekto tikslas – telemedicinos priemonėmis sukurti pacientams skausmo valdymo programą, perspėjančią lėtinį skausmą. Mokslinių šaltinių siūlymais – tai efektyvi priemonė, padedanti klinicistams bendrauti su skausmo pacientais, valdant jų patiriamą skausmą. Seminaro metu videomedžiagos pavidalu skausmo gydymo komanda pristatė šeimos gydytojams reikalingą informaciją, kuri bus perteikiama onkologinio skausmo pacientui. Šią medžiagą paruošė anesteziologė skausmo gydytoja dokt. L.Brogienė, slaugytoja E.Jonkienė, medicinos psichologė L.Šalčiūnaitė, kineziterapeutės G.Strautnikaitė ir G.Ušeckienė. Numatoma, kad pacientų skausmo prevencijos programa veiks mobiliosios programėles principu. Pacientai, atvykę konsultacijai į skausmo kliniką/skausmo ambulatoriją, konsultacijos pabaigoje pasirinktinai bus įtraukiami į programą ir instruktuojami kaip naudotis mobiliąją programėle.

Pacientą išrašius iš skausmo klinikos/skausmo ambulatorijos, jis toliau tęs skausmo valdymą savarankiškai programėlės pagalba bei bendraudamas su savo šeimos gydytoju ir bendrosios praktikos slaugytoja, o pastarieji, iškilus klausimams, galės konsultuotis su skausmo gydytoju.
Konferencijos paskaitų dalį pradėjo skausmo gydytojas doc. A.Ščiupokas. Onkologinio skausmo valdymo karusėlėje susipina keturi aspektai: fizinis, psichologinis, socialinis, dvasinis. Kiekvienas jų buvo panagrinėtas atskirai. Sustota ir prie skausdžios statistikos: pasaulyje nustato vėžio 17 mln. naujų atvejų kasmet (2020), 66% išgyvenamumas bent 5 m. , 40% – bent 10 m., 8,5 mln. mirčių kasmet. 55% visų atvejų pacientų skausmas yra stiprus-nepakeliamas, 33-40% asmenų, kurie išgydyti dėl vėžio, patiria lėtinį skausmą, o terminalinėje stadijoje skausmą patiria 66% asmenų. Pranešime buvo pristatyti tokie svarbūs klausimai kaip: a) pagrindinės onkologinio skausmo lokalizacijos; b) onkologinio skausmo kilmė (dėl paties naviko/dėl naviko gydymo); c) vėžio sukelto skausmo patofiziologija; d) lėtinio vėžio skausmo diagnostiniai kriterijai; e) vėžio sukelto skausmo farmalogijos kryptys; f) vėžio sukelto skausmo gydymo kliūtys. Svarbiu klausimu pranešime pristatyta vėžio sukelto skausmo klaisikavimas ir kodavimas naujojoje Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-11), kas netrukus taps aktualia praktikos kasdienybe. Siekiant pagerinti vėžio skausmo valdymą Lietuvoje: 1) Daugiau dėmesio būtina skirti psichologinei pacientų būklei; 2) pacientai turi turėti didesnį supratimą apie opioidų poreikį ir įtaką vėžio skausmo gydymui; 3) paskirto skausmo gydymo vykdymas turi būti gerinamas. Kaip viena išeičių gal galėtų būti onkologinio skausmo ligonio pasas? Pranešimą „Onkologinio skausmo gydymo ypatumai“ pristatė onkologė doc. D.Skorupskienė. Daugiausia dėmesio buvo skirta naujų gydymo technologinių formų – trumpo veikimo fentanilo preparatų kuo platesniam įvedimui į mūsų praktiką. Bet tam būtina kiekvienam mokytis pažinti onkolohinio skausmo proveržius. Neurologas prof. K.Petrikonis pranešime „Onkologinio skausmo neurologinė raiška“ kalbėjo apie neuropatinį skausmą, kuris dažniausia kyla po vėžio gydymo chemoterapija ar radioterapija. Buvo priminti ir neuropatinio skausmo diagnostiniai kriterijai. Klinikinis farmakologas prof. E.Kaduševičius pristatė pranešimą „Onkologinio skausmo opioidiniai/kanabinoidiniai niuansai“, kuriame pagrindinį dėmesį skyrė opioidinių analgetikų farmakokinetikai ir metabolizmui. Šeimos gydytojas A.Rapalavičius pranešime „Onkologinis skausmas šeimos gydytojo praktikoje“ pasisakė apie problemas, kurios iškyla šeimos gydytojams. Tai – opioidinių analgetikų paskyrimo, jų titravimo, rotacijos klausimai.
Antroji konferencijos paskaitų dalis buvo skirta onkologinio skausmo specialiems klausimams. Anesteziologė A.Mažeikaitė skaitė pranešimą „Onkologinis skausmas skausmo klinikoje“. Šis pranešimas susišaukė su prieš tai skaitytu šeimos gydytojo pranešimu parodant, kokius klaidingus sprendimus kartais priima šeimos gydytojai, nukreipdami pacientus į skausmo kliniką. Taip pat buvo pranešime pateikta opioidinių analgetikų dozės nustatymo metodika, kuri paprastai gali būti pritaikoma šeimos gydytojo praktikoje. Slaugytoja D.Butenienė iš Nacionalinio vėžio instituto pristatė pranešimą „Onkologinių pacientų priežiūra ir slauga“, kuriame išryškino slaugytojo vaidmenį skausmo malšinime. „Slaugytojo profesija – sena kaip pati žmonija bei visada reikalinga pedagoginė veikla“ – tapo pagrindiniu pranešėjos credo. Buvo pranešime aiškiai dar kartą paryškinta, kad skausmas yra homeostazės rodiklis ir jo kontroliavimas yra kiekvieno mediko pareiga. To paties instituto onkologas skausmo gydytojas L.Gatijatulin pranešime „Onkologų sprendimai skausmo akivaizdoje“ pagrindinį dėmesį skyrė paliatyvios priežiūros teoriniams klausimams. Lektorius patikslino, kad paliatyvi onkologinio skausmo priežiūra arba simptomų dėl šios ligos kontroliavimas turi prasidėti gana anksti su diagnozės nustatymu ir patogenetinio gydymo vykdymu. To nevykdant nerealizuojama 60-80 proc. onkologinių pacientų skausmo malšinimo poreikio. Deja, vis dar stebimas nepakankamas opioidinių analgetikų skyrimas Lietuvoje ir tuo pačiu nepakankama onkologinio skausmo kontrolė. Pranešimą „Stereotaksinė chirurgija neurnkologijoje“ skaitė neurochirurgas A.Radžiūnas. Gama peilio terapijos Naltijos šalyse pradininkas, pademonstravo ir kitas galimybės, kada neurochirurgų pagalba svarbi valdant onkologinį skausmą. Konferenciją baigė Nacionalinio vėžio instituto paliatyvios medicinos ir skausmo gydytojos J.Buterlevičiūtės pranešimas „Onkologinių pacientų paliatyvi terapija“. Kaip sakė lektorė, visos svarbiosios temos konmferencijoje buvo išsemtos, jai beliko malonus uždavinys sudėti akcentus ir apibendrinti konferenciją.

Atgal